Nurašytos eilės

Aš skraidau Tavyje,neramus karštis pila.Mane erzina tos banalios eilės.Neapsikentusi trenkiu į veidrodį ir visur duženos.

Skilo gyvenimas,dviejų žmonių gyvenimai.Širdyse rėžėsi stiklo šukės.Aš kraujuoju,praeitis verkia žvelgdama vaikiškom akim.Kodėl?Šis klausimas visko viršus.

Man užtenka pragaro,pakanka skausmo,kad suprasčiau kaip tave karštai myliu.Karštis degina delnus.Aš pamenu,kaip jais glosčiau tavo plaukus,gėrio kupinas akis.Bet viska veltui.Tave pasigrobė likimas ir daugiau šalia savęs neregėsiu Tavęs.Kaip nekenčiu eilių!Jos rėžiasi galvoj,o akyse duženos...   Tavo ir mano duženos...